Lietuvos ūkiui artimiausiu metu didžiausios įtakos turės šalies prisijungimas prie euro zonos ir Rusijos bei Vakarų šalių tarpusavio ekonominės sankcijos, teigia ekonomistai.

„Nordea" vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, įstojusi į euro zoną, Lietuva greičiausiai taps viena silpniausių klubo valstybių ir bus silpnesnė net už prasiskolinusias Pietų Europos valstybes. Todėl, nors Rusijos taikomų sankcijų įtaka Lietuvos ekonomikai bus ribota, prisijungimas prie euro zonos savaime dar neužtikrins Lietuvos ūkio klestėjimo.

Pasak ekonomisto, Rusijos embargo įtaka bus nedidelė ir sudarys 0,8 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Rytų agresorės veiksmai Lietuvos į krizę nenustums, tačiau ekonominis karas tarp Rusijos ir Vakarų gali pakirsti gyventojų pasitikėjimą bei atvėsinti investuotojų norą. Jeigu įtampa bus kurstoma ir toliau, Baltijos valstybėse, Rusijoje bei Europos Sąjungoje galima laukti ir ekonomikos nuosmukio.

Labiausiai dėl Rusijos ekonominių sankcijų nukentės pienininkai. Lietuvoje apie 25 proc. visų pieno produktų eksporto buvo nukreipta į Rusiją, o tai gali sukelti sunkumų ieškant naujų rinkų. Lietuvos transporto sektorius, apie 30 proc. eksporto pajamų gaunantis iš Rusijos, taip pat nukentės nuo Rusijos ir Vakarų ekonominio karo.

Geopolitiniai neramumai kaimynystėje lems padidėjusią konkurenciją dėl investicijų pritraukimo ir eksporto rinkų, sako ekonomistas.

Plačiau apie Lietuvos ekonomikos veiksnius ir perspektyvas galima paskaityti šiame straipsnyje.